pypčius

pỹpčius sm. (2) NdŽ, Škn, Grk, pìpčius (2) Jrb, Gl piepučiu sergančiai vištai ant liežuvio išaugęs sukietėjimas: Kad užpunla pỹpčius, višta negal suriesti liežuvio par storumą žievės, kurią su adata nulupa J. Nuo pypčiaus liežuvius druska trina Krk. Reikia duot vištom miežių, tai nesirgs pỹpčiais Grv. Kažin kas tom vištom pasidarė: jau kelinta pỹpčium serga Srv. Nelesinkiat vištas duona, kad pìpčiai neužaugtų Krtv. Ta višta gieda gieda, reiks nuimt pypčių Pc. ^ O kad jums, ponai, pypčius tuojau ant galo liežuvio išdygtų! (toks pikto linkėjimas) Vaižg.